Komentaras

Ko tikrai nesiūlyčiau daryti, Vytai,  – laidoti savęs anksčiau laiko. Jei dėl pačios diagnozės jums abejonių jau nekyla, visi tyrimai ją patvirtina, dar lieka 10-20, o galbūt ir daugiau metų gyvenimo. Tokio gyvenimo, kokį norėtumėte gyventi ir kurį dabar turite šansą sudėlioti iš naujo. Aš vadinu tai gerąja ligos puse – apversti viską kas buvo aukštyn kojomis, leisti naujai pamatyti ir suvokti gyvenimą, aplinkinius žmones, save.

Tačiau tai pavyksta ne iš karto. Pirmasis jūsų uždavinys – susitaikyti su savo liga, priimti save sergantį. Protu galbūt ir galima suvokti šį faktą, tačiau kad galėtumėte gyventi toliau, teks išgyventi daug įvairių jausmų: nusivylimo, baimės, abejonių, pykčio, galbūt net įniršio, keršto, liūdesio, beviltiškumo. Susitaikyti dažniausiai būna sunku. Bandome tikėti, kad tai sapnas, klaida, kad rytoj galėsime tik pasijuokti, nes viskas bus praėję. Vėliau norisi užsidaryti ir būti vienam su savo skausmu. Priimkite visa tai kaip natūralų procesą. Sunkų, bet natūralų ir reikalingą.

Neužsidarykite. Leiskite draugams, artimiesiems, jums padėti. Jei nenorite dalintis su jais, kreipkitės į psichologą. Skaitykite. Domėkitės. Knygose sukaupta daug patirties ir išminties žmonių, praėjusių panašius kelius kaip jūs. Sužinosite kaip jie atsakė į klausimą kaip gyventi toliau.

O aš tikiu, kad rasite savo atsakymą. Ir tolesnis jūsų kelias bus ilgas ir prasmingas.   

Drąsos ir ištvermės,

Sigita