Kontaktai

UAB GALIMYBIŲ VYSTYMO CENTRAS

Gedimino g. 47, LT- 44242,  Kaunas

Tel. (8-615) 52003

info@gvc.lt

 

Galimybių vystymo centras

Reklamuokite taip pat ir savo puslapį

MEDITACIJA IR KVĖPAVIMAS - PAGALBA ĮVEIKIANT STRESĄ

 Šiandieniniame mūsų pasaulyje vis greitėjantis laikas verčia mus lėkti, skubėti, vėluoti, verstis per galvą, konkuruoti, kovoti, nesustoti ir stengtis visada laimėti. Vienas kitą greitai vejantys įvykiai verčia mus greitai reaguoti ir greitai veikti. Norėdami neatsilikti nuo gyvenimo traukinio, keliame vis didesnius reikalavimus sau- atsiranda nuostata, kad reikia bet kokia kaina būti tarp laimėtojų.

Kai kas nors nepasiseka arba vyksta ne taip, kaip mes norime, atsiranda psichologinė įtampa, kuri ilgainiui perauga ir į įtampą fiziniame plane. Kaip šio disbalanso tarp esamos ir norimos situacijos pasekmė atsiranda stresas- vidinio spaudimo, diskomforto, įtampos būsena, kurios pasėkoje atsiranda įvairūs elgesio, fiziologiniai, kognityviniai, emociniai ir kitokie sutrikimai.

Nors streso mechanizmas mūsų organizmui yra duotas kaip apsauginė reakcija į įvairias nepalankias sąlygas, kad mes galėtume „kovoti arba sprukti“, šiuolaikinė visuomenė nesuteikia šios natūralios streso neutralizavimo galimybės. Todėl nuslopiname natūraliai kylantį pyktį, apmaudą, norą sprukti, kam nors trenkti, ką nors aprėkti ar paprasčiausiai paverkti. Ilgainiui organizmas įvairiose pasąmonės ir kūno kertelėse pridėlioja tokių nuslopintų ir nesprogusių „bombų“. Kartais jos netikėtai „sprogsta“ nuo bet kokio menko prisilietimo prie skaudžių mums temų ir pasireiškia kaip neadekvati psichologinė reakcija į kitų žmonių pastabas, įvairias situacijas.

Streso metu atsiradusios ir natūraliai nepašalintos įtampos kaupiasi mūsų kūne. Jos pasireiškia įvairiais spazmais, įtampomis raumenų bei kraujagyslių sistemose, taip pat mūsų energetinėje sistemoje. Atsiradus energijos užsistovėjimams, ilgai netrunka pasireikšti ir fiziniai negalavimai.

Visi susirgimai, netgi traumos, yra psichosomatinės kilmės, t.y. jų pirminė priežastis- psichologinė. Tai yra neatitikimo tarp norimo ir trokštamo pasireiškimas. Kadangi mūsų visas gyvenimas yra orientuotas į išorinius dalykus, todėl mes trokštame valdyti mus supantį pasaulį pagal savo norus, o kai tai nepavyksta- negalime su tuo nuolankiai susitaikyti. Protestuojame visa savo esybe- išore ir vidum.

Gyvenimo orientacija į išorinius dalykus neleidžia mums pajausti ir suprasti mūsų viduje vykstančių tiek psichologinių, tiek energetinių, tiek fiziologinių procesų. Mes ne tik kad negalvojame apie juos, bet taip pat jų nepaisome ir nepripažįstame. Galvojame, kad visas savo problemas galim išspręsti vaistų ir gydytojų pagalba. Bet, deja, taip iš tikrųjų nėra.

Kad ir kaip nenorėtume, bet turime prisiimti visą atsakomybę už savo gyvenimą ir sveikatą patys. Jokie gydytojai ir vaistai nesutvarkys mūsų gyvenimo taip, kad būtume harmonijoje su savimi ir aplinka. Tai yra mūsų pačių galioje ir tai yra pagrindinė mūsų pareiga. Bėgdami nuo savęs niekur nenubėgsime- teks sustoti ir atsigręžti į save, pagalvoti, ką galima padaryti, kad padėti sau sukurti tokį gyvenimą, kokio norime.

Taigi, mes sustojame, atsigręžiame į save, įsiklausome į mūsų viduje vykstančius procesus, pajuntame savo kvėpavimą, kūnu tekančią energiją, atsipalaiduojame, nusiraminame- tarsi sugrįžtame namo... O tai ir yra MEDITACIJA- atsigręžimas į save. Jau nuo pat pirmųjų meditacijų mes atrandame savo vidinę erdvę, kurioje esame saugūs ir galime pasijusti patys savimi. Ir visai nesvarbu, ar mes kam nors meldžiamės nebylia malda mūsų viduje, ar tiesiog stebime savo mintis, emocijas, kvėpavimą, ar kartojame garsiai mantras, maldas, ar klausomės gamtos garsų, muzikos. Svarbu, kad ši mūsų erdvė yra mums pasiekiama visada, kai to labiausiai reikia.

Būdami šioje vidinėje erdvėje mes nusiraminame, atsipalaiduojame, pajaučiame save, savo kūną. Tuo pačiu pastebime, koks plepus yra mūsų protas ir kaip kūnas reaguoja per emocijas į mūsų mintis. Galime pastebėti tiesioginį ryšį tarp kylančių minčių ir kūne atsirandančių įtampų. Pamažu mokomės valdyti ir keisti mūsų mintis, atsipalaiduoti, paleisti, atleisti, pajausti...

Tai yra nesibaigiantis procesas, kurio metu vyksta nuostabūs dalykai- pradedant savęs pažinimu, savo psichoemocinės ir fizinės sveikatos pagerinimu, savo paskirties šiame pasaulyje suvokimu ir baigiant tokių globalinių procesų kaip virsmai ir evoliucija suvokimu.

Meditacijos būsena- labiausiai gydanti būsena iš visų. Jos metu yra pasiekiamas gilus atsipalaidavimas. Kūnas gauna unikalią galimybę atsikratyti sukaupusių įtampų. Protinė veikla yra maloni, leidžianti mėgautis ramybe, maloniais pojūčiais. Medituojant suprantame, kad harmonijos ir laimės pojūtis slypi mumyse pačiuose ir visai nepriklauso nuo išorinių aplinkybių. Mums daugiau nebereikia ieškoti laimės priežasčių – suprantame, kad galim būti laimingi ir be jų, tiesiog vien dėl to, kad esame...

Lengviausias būdas pasiekti meditacijos būseną yra kvėpavimas arba kvėpavimo stebėjimas. Tai yra natūralus procesas, kurio metu mes esame aprūpinami deguonimi ir gyvybine energija. Dar kvėpavimas pasižymi tuo, kad mes galime jį valdyti mūsų sąmonės pagalba- jį lėtinti, greitinti, reguliuoti jo gylį. Kombinuojant įvairius kvėpavimo valdymo būdus, galime lengvai įeiti į meditacijos būseną ir pasiekti gilų atsipalaidavimą, tuo pačiu leisdami kūnui pačiam atsikratyti įtampos ir normalizuoti energijos tekėjimą.

Atliekant įvairius kvėpavimo pratimus, galime padėti visiems organams ar jų sistemoms. Sąmonės pagalba galime įkvėpimo metu gaunamą energiją nukreipti į norimą kūno vietą ir taip pagerinti ten kraujotaką, pašalinti susidariusius blokus. Išmokus valdyti savo kvėpavimą, žymiai pagerėja plaučių bei širdies darbas, tuo pačiu ir kiti organai yra geriau aprūpinami deguonimi ir energija. Atitinkamų kvėpavimo pratimų atlikimas ženkliai pagerina periferinę kraujotaką, gerėja galūnių aprūpinimas krauju.

Taigi, derinant meditaciją su kvėpavimu, yra pasiekiamas gilus atsipalaidavimas ir ši atsipalaidavimo būsena jau savaime yra gydanti. Medituojantis žmogus atranda savo esybės centrą, savo tikruosius namus, kur jis jaučiasi saugus ir laimingas nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių. Galiausiai medituojant suvokiama, kad pasaulis- tai tik mūsų vidaus veidrodis. Jis paprasčiausiai atspindi tai, ką mes manome apie pasaulį. Taigi atsiranda gilus suvokimas, kad mes esame atsakingi už kiekvieną savo gyvenimo įvykį, kad ir kaip nenorėtume to pripažinti. Pamažu keičiasi mūsų mąstymas ir vertybės, atsiranda priežasties- pasekmės matymas.

Taip augdami dvasiškai, sveikatiname savo kūną, savo aplinką- šalia esantiems žmonėms darosi lengviau su mumis, nes mes jau ne tokie pikti ir irzlūs. Ilgainiui meditacinės būsenos pajautimas persikelia į realų gyvenimą. Pajuntame, kad neliko susikaustymo, kai kurių dalykų sureikšminimo, emocinės reakcijos tampa adekvačios, ne tokios audringos.

Ir visa tai yra paprasto žiūrėjimo savo vidaus kryptimi -MEDITACIJOS- pasekmės...

Išmokime pasirūpinti savimi,

Nijolė