Meditatyvus piešimas

Šiuolaikiškas gyvenimas neretai tiesiog veda mus iš proto – juk reikia žūtbūt visur spėti, daug darbų nudirbti ir, nežiūrint į tai, likti žvalaus proto, pasitikinčiu savimi, sugebėti priimti nelengvus sprendimus, išlaikyti gerą nuotaiką. Nesenai į tokią įtampą patekau ir aš. Iš šiuo užburto rato man padėjo ištrukti piešimas, kurį pavadinau meditatyvių piešimu. Mat prisimenu, kad dar jaunystės laikais, kai reikėjo išsėdėti ilgoje ir ne itin įdomioj paskaitoje, imdavau braižyti rašikliu sąsiuvinio pakraščiuose. Taip panirdavau į savotišką meditacinę būseną, tačiau išlikdavau žvali ir sąmoninga. Ir dar – sąsiuvinio pakraštyje likdavo gražus paveiksliukas. Ir dabar, patekus į įtemptą gyvenimišką situaciją, intuityviai pasiėmiau rašiklį, balto popieriaus lapą ir pradėjau braižyti. Taip pamažu atitrūkau nuo kasdienių rūpesčių, atsikračiau įtempto galvojimo, pailsinau protą, susikaupiau sudėtingo sprendimo priėmimui ir tiesiog pabuvau savimi.

Šiuo piešimo esmė paprastumas. Kaip sudėtingai nebeatrodytų piešinys, tačiau kiekvienas jų susideda iš paprastų elementų: brūkšniukų, taškiukų, linijų, iš kurių ir susidaro įvairūs raštai. To paties rašto kartojimas antrą, trečią, ketvirtą kartą ne tik sukuria nuostabius vienetinius paveiksliukus, bet ir veikia raminamai, padeda susikaupti, atsijungti nuo aplinkos dirgiklių ir atsigręžti į save. Čia kaip gyvenime, jei suskaldysime didžiulią bėdą į daug smulkių detalių, ta bėda nebeatrodys tokia baisi ir neišsprendžiama. Dar galima pasakyti, kad tam tikra jūsų sukurta tvarka popieriaus lape padaro tvarką ir viduje. Taigi šiuo piešimo paprastumas leidžia jį nauduoti visiems, net ir tiems, kurie galvoja, kad nemoka piešti. Tereikia tik pamėginti.

Norint taikyti meditatyvų piešimą tereikia juodo gelinio rašiklio, pieštuko ir balto popieriaus lapo. Kuriant piešinius nenaudojamas trintukas. Bet ir kokią netinkamą liniją ar brūkšnys turi būti įkomponuotas į piešinį. Ir vėl čia kaip gyvenime, kai nebegalime pakeisti to, kas jau padaryta. Toks netikėtos detalės išryškinimas gali suteikti piešiniui naują formą bei suteikti kūrybinį džiaugsmą. O piešinys visada išeina netikėtas ir nepakartojamas.

Ir dar. Meditatyvus piešimas moko mus būti „čia ir dabar” bei mėgautis piešimo procesu. Gali svajoti ar kurti planus, kaip atrodys tavo piešinys, tačiau tiesa tokia, kad taip niekada neišeis. Čia kaip ir gyvenime, kuris neretai griauna mūsų fantazijas, iliuzijas, lūkesčius. Taip mes suvokiame gyvenimo nenuspėjamumą, nepakartojamumą, žavesį. Belieka džiaugtis piešimo procesu be jokių išankstinių lūkesčių ir ne jaudintis, ar pavyks įgyvendinti ką nors iš anksto sumanyto. Kai iš anksto neplanuojama, tai nebeįmanoma suklysti. O galutinis variantas visada bus toks, koks ir turi būti.

Meditatyvus piešimas tinka visiems. Vieniems piešimas suteiks ramybę ir atsipalaidavimą, kitiems proto aiškumą, gerą nuotaiką, tretiems suteiks savirealizacijos džiaugsmą bei atvers kelią į kūrybiškumą.

Zentangle

„Viskas įmanoma vienu brūkštelėjimu!”

Rickas Robertsas ir Maria Thomas

Kai piešdama išsprendžiau savo gyvenimiškas problemas, benaršydama internetu atradau itin panašų į mano meditatyvų piešimą ir visame pasaulyje populiarų piešimo metodą vadinamą zentangle (lietuviškai – dzenraizgymas). Zentangle – tai Ricko Robertso ir Marios Thomas sukurtas nesudėtingas, atpalaiduojantis ir smagus būdas pasikartojančiais raštais ant specialaus popieriaus plokštelių kurti nuostabius paveikslėlius. Šį metodą Rickas ir Maria sukūrė pasitelkę gyvenimišką patirtį. Maria Thomas yra talentinga graviruotoja ir iliustratorė. Rinkas Robertsas daugybę metų pragyveno kaip vienuolis, užsiiminėjo meditacija ir kitokia dvasine praktika.

Vieną dieną Rickas pastebėjo kai dirbant pasikeičia Marios būsena – visą dėmesį ji sutelkia į raižymą pasikartojančiais brūkštelėjimais. Rinkas paprašė apibūdinti, kaip Maria tuo metu jaučiasi, – ir tai, ką ji papasakojo, visiškai prilygo medituojant patiriamai būsenai. Taip atsirado nuosekli praktika zentangle, kuri padeda kiekvienam pajusti ramybę ir atsipalaiduoti kuriant meno kūrinį.

Šiandien zentangle yra pasaulinio masto fenomenas, keliantis įvairiausių žmonių susidomėjimą. Tačiau zentangle piešimas Lietuvoje nėra plačiai žinomas. Mano taikytini meditatyvaus piešimo principai (kuriuos aš pati sau nusistačiau) labai panašūs į zentangle piešimo filosofiją. Piešiant zentangle piešinį svarbu::

– Zentangle kuriamas ant specialių baltų popieriaus plokštelių juodais rašikliais – taip išvengiame abejonių, kokią spalvą pasirinkti;

– Zentangle neturi nieko priminti, piešinyje nėra nei viršaus, nei apačios, tai abstrakcija be aiškios formos, pradžios ir pabaigos;

– Zentangle neturi būti planuojamas;

– Piešiant zentangle reikia pamiršti vertinimus: „teisingai – neteisingai”, „gerai – blogai” ir atsiduoti procesui.

Toks panašumas lyg ir patvirtina meditatyvaus piešimo teikiamą naudą. Tačiau meditatyviam piešime mažiau apribojimų. Pavyzdžiui, piešinys gali būti panašus į bet ką: aš piešiau katę, medį, gėlę. Kartais tai buvo Mandala ar tiesiog abstrakcija. Čia, kaip gyvenime, pagal nuotaiką. Meditatyvame piešime piešiant galima rinktis ir kitos spalvos rašiklius: tame pačiame piešinyje kartu su juodu rašikliu naudojau raudoną ir aukso spalvos rašiklius. Piešti galima ant bet kokio dydžio ir spalvos lapo. Kitaip sakant, galima didesnė pasirinkimo laisvė – ką tuo metu širdis geidžia…

Truputis mokslo

(pagal knygą „Zentangle. Dzenraižymo džiaugsmas”)

Tiems, kurie labiau pasitiki mokslo patvirtintais rezultatais, pateiksiu keletą pavyzdžių ką apie zentangle naudą rašo puikus tyrėjai ir praktikai.

Konektikuto valstijoje, Vestharforde, esančio Šv.Juozapo universiteto Konsultavimo ir sveikatingumo centro direktorė dr. Meredith Yuhas pati patyrė dzenraizgymo naudą ir įsitikino, kad metodas padeda jos pacientams – bene kiekvienam jį išbandžiusiam. Ji taip pat pastebėjo, jog dzenraizgymas jai primena praktiką, vadinamą „įsisąmoninimo meditacija”.

Įsisąmoninimas – tai būsena, kai jaučiamės esantys „čia ir dabar” – savo kūnu, mintimis ir jausmais. Kai įsisąmoniname, puikiai suvokiame, ką tuo metu galvojame ir jaučiame, tačiau nesigiliname ir nevertiname, ar šie jausmai geri ar blogi, teisingi ar neteisingi. Įsisąmoninimo meditacijos praktikos tikslas ir yra padėti žmogui pasiekti šią suvokimo ir aiškumo būseną. Skirtingai nuo kai kurių kitų meditacijos būdų, šis nereikalauja keisti savęs ar savo veiksmų, veikiau sąmoningai suvokti save ir savo kūną dabartyje. …

Dr.M.Yuhas nuomone, įsisąmoninimas užima ypač svarbią vietą skubotame kasdieniame gyvenime. „Manau, kad šiais technologijų ir skubos laikais įsisąmoninimas yra gyvybiškai svarbi praktika. Ankščiau įsisąmoninimas buvo natūrali mūsų būties dalis. Žmonės turėjo ir mokėjo kantriai išlaukti informacijos, pokalbio su kitu žmogumi, savo mėgstamos televizijos laidos. Laukimas ir ribotas pasiekiamumas tiesiog vertė žmogų gyventi dabartyje, tyloje ir įsisąmoninus. Netobulos technologijos ribojo greitą prieigą ir poreikių tenkinimą. Dėl nūdienos tempo nelieka vietos kantrybei, ramumai ir susikaupimui be galybės trikdžių. Turime patys norėti ir ieškoti tylos”.

Dr.Meredith Yuhas yra kognityvinio bei dialektinio elgesio ir jogos specialistė. Šios žinios jai padėjo prieiti prie išvados, kad dzenraizgymas atitinka visus įsisąmoninimo kriterijus. Daktarė vadovavo dviem tyrimams, kurių metu buvo siekiama surinkti empirinius duomenis apie gydomąjį dzenraizgymo poveikį, ir greitu metu vadovaus trečiam. Tyrimų tikslas – įtvirtinti dzenraizgymą kaip oficialią įsisąmoninimo praktiką ir įrodyti jo paveikumą ir naudą.

Daktarė teigia, kad dzenraizgymas naudingas ne vien psichologinių sutrikimų kamuojamiems žmonės. Pajausti ramybę susikaupus pravers bet kuriam iš mūsų. Tai sveiko gyvenimo praktika – panašiai kaip sportas ar taisyklinga mityba. Dzenraizgymas – smagi veikla, kuri jums padės:

Lavinti vaizduotę ir pamiršti rūpesčius;
Pasiekti visiškos ramybės ir susikaupimo būseną;
Sumažinti stresą;
Pajusti pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi;
Susikaupti ir susitelkti ties norimu tikslu;
Pasijausti naudingam ir reikalingas;
Pajausti akimirkos grožį;
Nukreipti ar išvis atsisakyti nereikalingų minčių.
Be viso to, anot praktikuojančiųjų dzenraizgymo metodą, pagerėja akių ir rankos koordinacija, atmintis, nebekankina skausmai ar nemiga ir sumažėja kraujo spaudimas.

Psichologė – psichoterapeutė Elena Karpenko